BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Įrašų RSS
Komentarų RSS

Sielos laisve

As niekada,

Ne, niekada nepamirsiu

Esanti laisvos sielos zmogus…

Nes Laisve man dovanojo Dievas,

O as ja priemiau klykdama visu balsu…

Kiekviename mano zingsnyje

Girdziu jos dziugu aida…

Ir net tada kai pasmerkta kitu,

Kluposiu zvelgdama i sitaip miela veida…

Ji niekad nepaliaus tiketi sviesiu mano likimu.

Todel isnykite nakties seseliai,

Sapnu pabaisos, ir vergu valdovai…

Ne jums mane valdyti, panciot mano siela!!!

Geriau jau eikit ten, is kur atjojot…

Nezvelkit i mane zvilgsniu meiliai nuodingu,

Po kauke slepdami gobsumo iskraipyta veida…

Jei norit eiti su manim…tai eikite garbingai,

Palikdami man sitaip brangia sielos Laisve…

2011 rugsejo 13d., Sigita S.

Rodyk draugams

Drauge

Kai tu stovėsi priešais mane,

Neklausiu tavęs

Kodėl tu čia…

Būtent dabar, šią akimirką…

Įsibrovei į mano likimą.

Tik pažvelgus į akis tavo

Rasiu atsakymus visus..

Visas tiesas garsiai neišsakytas…

Staiga gimusius jausmus,

Tyrius lyg rytmečio rasa,

Be pykčio ir be abejonių…

Paduok man ranką,

Ir eime…

Keliais vingiuotais ir duobėtais,

Mes stiprūs tol,

Kol esame drauge…

Žiemos speiguos bei vasarą saulėtą.

2011 spalio 5d., Sigita S.

Rodyk draugams

Saves ieskojimas

Kas as?

Klausiau saves kiekviena miela

ir nemiela diena.

Is kur as?

Kur mano namai?

Su viltimi sirdy ieskojau,

Nepailstamai…

Tustumos jausmas mane vijosi,

Kai nuo dienos triuksmo pasitraukiau,

I garsu pilna tyla,

I nakties glebi,

I spalvotu sapnu pasauli…

Ir kaip koks pamises mokslininkas,

Ieskojau, taip nepaliaujamai ieskojau..

Atsakymu i atvirus klausimus,

Sirdimi isalkusia, istroskusia…

Ir tas jausmas vis garsiau stukseno,

Sirdies ritmu, sirdies alsavimu…

Staiga sustojau ir supratau,

Ne ten ieskojau gi atsakymu!

Ir stai,

Kaip neregys staiga isvydes sviesa,

Dziaugsmingai plesiau nuo saves ta syda,

As visa tai senai, labai senai zinojau…

Tik pamirsau ir pasiklydau…

2012 vasario 17d., Sigita S.

Rodyk draugams

Tavo Angelas

Siunčiu tau angelą,

Kad nebūtum vienas savo kelyje

Lygiam, o gal ir akmenuotam…

Jis visad bus šalia tavęs

Saulėtą dieną, vakarą vėjuotą.

Tik nepamiršk,

Kad pajūrio take

Ne vien tik tavo pėdos pasilieka….

Šalia tavųjų, nors ir nežymiai

Švytės ir to, kas tave saugo pėdsakai.

2011 spalio 5d., Sigita S.

Rodyk draugams

 


Pries pradedama rasyti, noreciau pasakyti, kad nepriimtumete tai asmeniskai, nes tai yra tik mano nuomone…


Puse dienos skaiciau ivairius blogus, ir man tiesiog knieti parasyti savo nuomone, nes negaliu suvokti kas su zmonemis pasidare..


Mano galvoje netelpa mintis kaip 14-16mete gali buti pavargusi nuo gyvenimo, kai jos gyvenimas tik prasideda…Tiek juodu ir siaubingai pesimistisku minciu…Bet as kalbesiu ne apie tai…


Prisimenu kaip sunkiai mano tevai kabinosi i gyvenima, kad mus uzaugintu…Kiek daug dirbo ir kiek daug dalyku ismoko toleruoti bei suprasti, bet svarbiausia….niekada neprarado tikejimo ir vilties…


Kiek zmoniu siame pasaulyje neturi net duonos kriauksles numalsinti alkiui, laso vandens- troskuliui. Ir kiek ju gyvena blogiau nei pats didziausias ubagas…. Ir vistiek suranda jegu myleti gyvenima…


Afrika, Afganistanas, Irakas ir t.t., karu ir durnos politikos nuniokotos salys ( kalbu apie paprastus zmones), vetomos ir metomos, net neturincios nei maziausios galimybes atsistoti ant koju… Baisu net pagalvoti, kaip ten gyvena zmones, bet jie gyvena ir kovoja… Jeigu jie galvotu, kad maziausia nelaime - ju gyvenimo pabaiga, sios salys paprasciausiai isnyktu….


Kiek siame pasaulyje gyvena zmoniu per avarijas ir katastrofas, bei ligas tape neigaliais, prarade rankas ir kojas, dziaugiasi apskritai, kad dar gyvena… Pati bendravau nemazai su tokiais zmonemis, ir man buvo siaubingai geda, kad dejuoju del kazkokiu mazmoziu, lyg tai butu svarbiausia mano gyvenime….


Kiek zmoniu serganciu veziu visomis jegomis kabinasi i bet kokia vilties siauda, kad dar galetu bent trumpam nutolinti mirti…Gyventi - svarbiausias ju tikslas….


Ir kiek zmoniu, jaunu, stipriu ir sveiku, pilnu energijos ir galimybiu paprasciausiai ignoruoja tai, kas yra svarbiausia - Gyvenima. Visi zinome, kad kartais buna beprotiskai sunku, bet juk laikas milziniskais suoliais lekia i prieki…Diena keicia diena, metai metus, o laikas gydo net ir skaudziausias zaizdas. Kai atsigrezi i praeiti, ir pamatai tas problemas, kurios tada atrode tokios neissprendziamos, paima juokas….


Optimizmas - tikrai velniskai geras dalykas :))))))

Rodyk draugams

” Snaige”

 


 


Nusileido snaige balta


Ant tavo skruosto


Tyliai, tyliai,


Kad nepazadintu taves.


Kad neisblaskytu sapno


Juodai balto ar spalvoto…


Ji ispildys tavo svajones.


 


Kaip Prometejas uzdegs


Tavo sirdi uzgesusia…


Perkuno zaibais svaidys laimes streles,


Gaivia ryto rasa budins siela pavargusia,


Jei paklydai,


Ji veliai i kelia atves…


 


Ankstu ryta,


Kai saule selmiskai tave buciuos,


Kai atmerksi apsnudusias akis,


Snaige balta pavirs lasu rasos,


Ir tyliai skruostu nuriedes…


 


 


2007 03 18, Sigita S.

Rodyk draugams

 


 


Eilerastis- tai ne erdve, kurioje saugomas grozis.


Jis- tai druska, griauzianti musu zaizdas.


Jis apkalba mirti, uznuodyta musu zodi,


Ir geleziniais batais apmautas senoliu pedas…


 


Jis- tai raudonas kraujas, tekantis zaizdomis musu,


Ir begimas, skubejimas sapno taku…


Mes sugriauti, paniekinti kazkokiu utopiju


Norime isgyti saukdami balsu.


 


Jame mes kalbame apie pykti, apgaule ir alki,


Apie tai, kaip zmogedra pavirto zmogus.


Cia nerasim tikejimo, tik sielos salti,


Nes sicia jau niekad ramybes nebus.


 


Tai vieta, kur teisybe, kaip suzeistas paukstis


Dar bandys skleisti savo sparnus.


Plunksnos skris pavejui, tokios sunkios nuo kraujo…


Angelu nieks negarbins, ir sventumo nebus.

Rodyk draugams

(be temos)

 Neseniai narsydama po youtube.com radau vieno zmogelio komentara, kuris beje mane labai nustebino… Jis teige, kad lietuviai, isleke uzdarbiauti  i uzsieni yra ne lietuviai, o peeeeeep….. ir taip toliau…


 Bandziau isivaizduoti kas tai per zmogelis… Turbut koks nors nevykelis, ir piktas ant visu ir visada, neturintis jokio daugiau uzsiemimo kaip dienu dienas sedeti prie kompo apsikabinus bonke, ir saves nepasitenkinima reiksti tokiomis kvailomis nesamonemis…


 As pati jau nemazai metu gyvenu Vokietijoje, kaip ir daugelis lietuvaiciu, ir tikrai nemanau, kad tai yra nusikaltimas ar musu tautos zeminimas, stengiantis susikurti geresni gyvenima. O patriotu gali buti visur ir visada… Nesvarbu kur tu gyveni ir kiek ilgai nebuvai savo gimtineje, vistiek visi zvilgsniai krypsta i Lietuva, ir ne tik zvilgsniai, bet ir pinigeliai. Ir mes tai puikiai zinome…


 Man yra nepaprastai malonu  per krepsinio varzybas pakabinti didziule trispalve ir visa gerkle traukti Lietuvos himna, arba valandu valandas sveciams pasakoti apie Lietuvos istorija, diskutuoti ir gincytis…Ir as zinau, kad nesu viena tokia….


 

Rodyk draugams

Senesni įrašai »